prasiskaitysimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prasiskaitysimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prasiskaitysimas, mot. g. prasiskaitysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasiskaitysimas	prasiskaitysimi	prasiskaitysima	prasiskaitysimos	prasiskaitysima	-
kilm.	prasiskaitysimo	prasiskaitysimų	prasiskaitysimos	prasiskaitysimų	-	-
naud.	prasiskaitysimam	prasiskaitysimiems	prasiskaitysimai	prasiskaitysimoms	-	-
gal.	prasiskaitysimą	prasiskaitysimus	prasiskaitysimą	prasiskaitysimas	-	-
įnag.	prasiskaitysimu	prasiskaitysimais	prasiskaitysima	prasiskaitysimomis	-	-
viet.	prasiskaitysimame	prasiskaitysimuose	prasiskaitysimoje	prasiskaitysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasiskaitysimasis	prasiskaitysimieji	prasiskaitysimoji	prasiskaitysimosios	-	-
kilm.	prasiskaitysimojo	prasiskaitysimųjų	prasiskaitysimosios	prasiskaitysimųjų	-	-
naud.	prasiskaitysimajam	prasiskaitysimiesiems	prasiskaitysimajai	prasiskaitysimosioms	-	-
gal.	prasiskaitysimąjį	prasiskaitysimuosius	prasiskaitysimąją	prasiskaitysimąsias	-	-
įnag.	prasiskaitysimuoju	prasiskaitysimaisiais	prasiskaitysimąja	prasiskaitysimosiomis	-	-
viet.	prasiskaitysimajame	prasiskaitysimuosiuose	prasiskaitysimojoje	prasiskaitysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. prasiskaitysima.
• Skiemenys: pra-si-skai-ty-si-mas

prasiskaitysimas

1. tas, kurį prasiskaitys

Etimologija

<= prasiskaityti, prasiskaito, prasiskaitė <= pra- + sangrž. si- + skaityti, skaito, skaitė

Vertimai

  prasiskaitysimas: bendrai

---