praskaitomuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

praskaitomuoju (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. praskaitomas, mot. g. praskaitoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	praskaitomas	praskaitomi	praskaitoma	praskaitomos	praskaitoma	-
kilm.	praskaitomo	praskaitomų	praskaitomos	praskaitomų	-	-
naud.	praskaitomam	praskaitomiems	praskaitomai	praskaitomoms	-	-
gal.	praskaitomą	praskaitomus	praskaitomą	praskaitomas	-	-
įnag.	praskaitomu	praskaitomais	praskaitoma	praskaitomomis	-	-
viet.	praskaitomame	praskaitomuose	praskaitomoje	praskaitomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	praskaitomasis	praskaitomieji	praskaitomoji	praskaitomosios	-	-
kilm.	praskaitomojo	praskaitomųjų	praskaitomosios	praskaitomųjų	-	-
naud.	praskaitomajam	praskaitomiesiems	praskaitomajai	praskaitomosioms	-	-
gal.	praskaitomąjį	praskaitomuosius	praskaitomąją	praskaitomąsias	-	-
įnag.	praskaitomuoju	praskaitomaisiais	praskaitomąja	praskaitomosiomis	-	-
viet.	praskaitomajame	praskaitomuosiuose	praskaitomojoje	praskaitomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. praskaitomas, mot. g. praskaitoma.
• Skiemenys: pra-skai-to-muo-ju

praskaitomuoju

1. tas, kurį praskaito

Etimologija

<= praskaityti, praskaito, praskaitė <= pra- + skaityti, skaito, skaitė

---