pratardavus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pratardavus (būt. d. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pratardavęs, mot. g. pratardavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pratardavęs	pratardavę	pratardavusi, pratardavus	pratardavusios	-	pratardavę
kilm.	pratardavusio	pratardavusių	pratardavusios	pratardavusių	-	-
naud.	pratardavusiam	pratardavusiems	pratardavusiai	pratardavusioms	-	-
gal.	pratardavusį	pratardavusius	pratardavusią	pratardavusias	-	-
įnag.	pratardavusiu	pratardavusiais	pratardavusia	pratardavusiomis	-	-
viet.	pratardavusiame	pratardavusiuose	pratardavusioje	pratardavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pratardavusysis	pratardavusieji	pratardavusioji	pratardavusiosios	-	-
kilm.	pratardavusiojo	pratardavusiųjų	pratardavusiosios	pratardavusiųjų	-	-
naud.	pratardavusiajam	pratardavusiesiems	pratardavusiajai	pratardavusiosioms	-	-
gal.	pratardavusįjį	pratardavusiuosius	pratardavusiąją	pratardavusiąsias	-	-
įnag.	pratardavusiuoju	pratardavusiaisiais	pratardavusiąja	pratardavusiosiomis	-	-
viet.	pratardavusiajame	pratardavusiuosiuose	pratardavusiojoje	pratardavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pratardavęs, mot. g. pratardavusi.
• Skiemenys: pra-tar-da-vus

pratardavus

1. ta, kuri pratardavo

Etimologija

<= pratarti, prataria, pratarė

---

Padalyvis

pratardavus (padalyvis, būtasis dažninis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: pratariant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
pratariant	pratarus	pratardavus	pratarsiant

• Skiemenys: pra-tar-da-vus

pratardavus

1. susijęs su veiksmu pratarti, prataria, pratarė

Etimologija

<= pratarti, prataria, pratarė

---