pratarus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pratarus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prataręs, mot. g. pratarusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prataręs	pratarę	pratarusi, pratarus	pratarusios	-	pratarę
kilm.	pratarusio	pratarusių	pratarusios	pratarusių	-	-
naud.	pratarusiam	pratarusiems	pratarusiai	pratarusioms	-	-
gal.	pratarusį	pratarusius	pratarusią	pratarusias	-	-
įnag.	pratarusiu	pratarusiais	pratarusia	pratarusiomis	-	-
viet.	pratarusiame	pratarusiuose	pratarusioje	pratarusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pratarusysis	pratarusieji	pratarusioji	pratarusiosios	-	-
kilm.	pratarusiojo	pratarusiųjų	pratarusiosios	pratarusiųjų	-	-
naud.	pratarusiajam	pratarusiesiems	pratarusiajai	pratarusiosioms	-	-
gal.	pratarusįjį	pratarusiuosius	pratarusiąją	pratarusiąsias	-	-
įnag.	pratarusiuoju	pratarusiaisiais	pratarusiąja	pratarusiosiomis	-	-
viet.	pratarusiajame	pratarusiuosiuose	pratarusiojoje	pratarusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prataręs, mot. g. pratarusi.
• Skiemenys: pra-ta-rus

pratarus

1. ta, kuri pratarė

Etimologija

<= pratarti, prataria, pratarė

---

Padalyvis

pratarus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: pratariant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
pratariant	pratarus	pratardavus	pratarsiant

• Skiemenys: pra-ta-rus

pratarus

1. susijęs su veiksmu pratarti, prataria, pratarė

Etimologija

<= pratarti, prataria, pratarė

---