prieštaraudavusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prieštaraudavusiųjų (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prieštaraudavęs, mot. g. prieštaraudavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieštaraudavęs	prieštaraudavę	prieštaraudavusi, prieštaraudavus	prieštaraudavusios	-	prieštaraudavę
kilm.	prieštaraudavusio	prieštaraudavusių	prieštaraudavusios	prieštaraudavusių	-	-
naud.	prieštaraudavusiam	prieštaraudavusiems	prieštaraudavusiai	prieštaraudavusioms	-	-
gal.	prieštaraudavusį	prieštaraudavusius	prieštaraudavusią	prieštaraudavusias	-	-
įnag.	prieštaraudavusiu	prieštaraudavusiais	prieštaraudavusia	prieštaraudavusiomis	-	-
viet.	prieštaraudavusiame	prieštaraudavusiuose	prieštaraudavusioje	prieštaraudavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieštaraudavusysis	prieštaraudavusieji	prieštaraudavusioji	prieštaraudavusiosios	-	-
kilm.	prieštaraudavusiojo	prieštaraudavusiųjų	prieštaraudavusiosios	prieštaraudavusiųjų	-	-
naud.	prieštaraudavusiajam	prieštaraudavusiesiems	prieštaraudavusiajai	prieštaraudavusiosioms	-	-
gal.	prieštaraudavusįjį	prieštaraudavusiuosius	prieštaraudavusiąją	prieštaraudavusiąsias	-	-
įnag.	prieštaraudavusiuoju	prieštaraudavusiaisiais	prieštaraudavusiąja	prieštaraudavusiosiomis	-	-
viet.	prieštaraudavusiajame	prieštaraudavusiuosiuose	prieštaraudavusiojoje	prieštaraudavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prieštaraudavęs, mot. g. prieštaraudavusi.
• Skiemenys: prieš-ta-rau-da-vu-sių-jų

prieštaraudavusiųjų

1. tas, kuris prieštaraudavo

Etimologija

<= prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---