prieštaraujančius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prieštaraujančius (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prieštaraujantis, mot. g. prieštaraujanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieštaraująs, prieštaraujantis	prieštaraują, prieštaraujantys	prieštaraujanti	prieštaraujančios	-	prieštaraują
kilm.	prieštaraujančio	prieštaraujančių	prieštaraujančios	prieštaraujančių	-	-
naud.	prieštaraujančiam	prieštaraujantiems, prieštaraujantiem	prieštaraujančiai	prieštaraujančioms, prieštaraujančiom	-	-
gal.	prieštaraujantį	prieštaraujančius	prieštaraujančią	prieštaraujančias	-	-
įnag.	prieštaraujančiu	prieštaraujančiais	prieštaraujančia	prieštaraujančiomis	-	-
viet.	prieštaraujančiame, prieštaraujančiam	prieštaraujančiuose, prieštaraujančiuos	prieštaraujančioje, prieštaraujančioj	prieštaraujančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieštaraujantysis	prieštaraujantieji	prieštaraujančioji	prieštaraujančiosios	-	-
kilm.	prieštaraujančiojo	prieštaraujančiųjų	prieštaraujančiosios	prieštaraujančiųjų	-	-
naud.	prieštaraujančiajam	prieštaraujantiesiems	prieštaraujančiajai	prieštaraujančiosioms	-	-
gal.	prieštaraujantįjį	prieštaraujančiuosius	prieštaraujančiąją	prieštaraujančiąsias	-	-
įnag.	prieštaraujančiuoju	prieštaraujančiaisiais	prieštaraujančiąja	prieštaraujančiosiomis	-	-
viet.	prieštaraujančiajame	prieštaraujančiuosiuose	prieštaraujančiojoje	prieštaraujančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prieštaraujantis, mot. g. prieštaraujanti.
• Skiemenys: prieš-ta-rau-jan-čius

prieštaraujančius

1. tas, kuris prieštarauja

Etimologija

<= prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---