prieštarausiančio

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prieštarausiančio (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prieštarausiantis, mot. g. prieštarausianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieštarausiąs, prieštarausiantis	prieštarausią, prieštarausiantys	prieštarausianti	prieštarausiančios	-	prieštarausią
kilm.	prieštarausiančio	prieštarausiančių	prieštarausiančios	prieštarausiančių	-	-
naud.	prieštarausiančiam	prieštarausiantiems, prieštarausiantiem	prieštarausiančiai	prieštarausiančioms, prieštarausiančiom	-	-
gal.	prieštarausiantį	prieštarausiančius	prieštarausiančią	prieštarausiančias	-	-
įnag.	prieštarausiančiu	prieštarausiančiais	prieštarausiančia	prieštarausiančiomis	-	-
viet.	prieštarausiančiame, prieštarausiančiam	prieštarausiančiuose, prieštarausiančiuos	prieštarausiančioje, prieštarausiančioj	prieštarausiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieštarausiantysis	prieštarausiantieji	prieštarausiančioji	prieštarausiančiosios	-	-
kilm.	prieštarausiančiojo	prieštarausiančiųjų	prieštarausiančiosios	prieštarausiančiųjų	-	-
naud.	prieštarausiančiajam	prieštarausiantiesiems	prieštarausiančiajai	prieštarausiančiosioms	-	-
gal.	prieštarausiantįjį	prieštarausiančiuosius	prieštarausiančiąją	prieštarausiančiąsias	-	-
įnag.	prieštarausiančiuoju	prieštarausiančiaisiais	prieštarausiančiąja	prieštarausiančiosiomis	-	-
viet.	prieštarausiančiajame	prieštarausiančiuosiuose	prieštarausiančiojoje	prieštarausiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prieštarausiantis, mot. g. prieštarausianti.
• Skiemenys: prieš-ta-rau-sian-čio

prieštarausiančio

1. tas, kuris prieštaraus

Etimologija

<= prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---