prieštarausimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prieštarausimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prieštarausimas, mot. g. prieštarausima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieštarausimas	prieštarausimi	prieštarausima	prieštarausimos	prieštarausima	-
kilm.	prieštarausimo	prieštarausimų	prieštarausimos	prieštarausimų	-	-
naud.	prieštarausimam	prieštarausimiems	prieštarausimai	prieštarausimoms	-	-
gal.	prieštarausimą	prieštarausimus	prieštarausimą	prieštarausimas	-	-
įnag.	prieštarausimu	prieštarausimais	prieštarausima	prieštarausimomis	-	-
viet.	prieštarausimame	prieštarausimuose	prieštarausimoje	prieštarausimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieštarausimasis	prieštarausimieji	prieštarausimoji	prieštarausimosios	-	-
kilm.	prieštarausimojo	prieštarausimųjų	prieštarausimosios	prieštarausimųjų	-	-
naud.	prieštarausimajam	prieštarausimiesiems	prieštarausimajai	prieštarausimosioms	-	-
gal.	prieštarausimąjį	prieštarausimuosius	prieštarausimąją	prieštarausimąsias	-	-
įnag.	prieštarausimuoju	prieštarausimaisiais	prieštarausimąja	prieštarausimosiomis	-	-
viet.	prieštarausimajame	prieštarausimuosiuose	prieštarausimojoje	prieštarausimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prieštarausimas, mot. g. prieštarausima.
• Skiemenys: prieš-ta-rau-si-ma-sis

prieštarausimasis

1. tas, kurį prieštaraus

Etimologija

<= prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---