prieštarautini

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prieštarautini (reik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prieštarautinas, mot. g. prieštarautina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieštarautinas	prieštarautini	prieštarautina	prieštarautinos	prieštarautina	-
kilm.	prieštarautino	prieštarautinų	prieštarautinos	prieštarautinų	-	-
naud.	prieštarautinam	prieštarautiniems	prieštarautinai	prieštarautinoms	-	-
gal.	prieštarautiną	prieštarautinus	prieštarautiną	prieštarautinas	-	-
įnag.	prieštarautinu	prieštarautinais	prieštarautina	prieštarautinomis	-	-
viet.	prieštarautiname	prieštarautinuose	prieštarautinoje	prieštarautinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieštarautinasis	prieštarautinieji	prieštarautinoji	prieštarautinosios	-	-
kilm.	prieštarautinojo	prieštarautinųjų	prieštarautinosios	prieštarautinųjų	-	-
naud.	prieštarautinajam	prieštarautiniesiems	prieštarautinajai	prieštarautinosioms	-	-
gal.	prieštarautinąjį	prieštarautinuosius	prieštarautinąją	prieštarautinąsias	-	-
įnag.	prieštarautinuoju	prieštarautinaisiais	prieštarautinąja	prieštarautinosiomis	-	-
viet.	prieštarautinajame	prieštarautinuosiuose	prieštarautinojoje	prieštarautinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prieštarautinas, mot. g. prieštarautina.
• Skiemenys: prieš-ta-rau-ti-ni

prieštarautini

1. tas, dėl kurio reikia prieštarauti

Etimologija

<= prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---