prigersiančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prigersiančiuoju (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prigersiantis, mot. g. prigersianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigersiąs, prigersiantis	prigersią, prigersiantys	prigersianti	prigersiančios	-	prigersią
kilm.	prigersiančio	prigersiančių	prigersiančios	prigersiančių	-	-
naud.	prigersiančiam	prigersiantiems, prigersiantiem	prigersiančiai	prigersiančioms, prigersiančiom	-	-
gal.	prigersiantį	prigersiančius	prigersiančią	prigersiančias	-	-
įnag.	prigersiančiu	prigersiančiais	prigersiančia	prigersiančiomis	-	-
viet.	prigersiančiame, prigersiančiam	prigersiančiuose, prigersiančiuos	prigersiančioje, prigersiančioj	prigersiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigersiantysis	prigersiantieji	prigersiančioji	prigersiančiosios	-	-
kilm.	prigersiančiojo	prigersiančiųjų	prigersiančiosios	prigersiančiųjų	-	-
naud.	prigersiančiajam	prigersiantiesiems	prigersiančiajai	prigersiančiosioms	-	-
gal.	prigersiantįjį	prigersiančiuosius	prigersiančiąją	prigersiančiąsias	-	-
įnag.	prigersiančiuoju	prigersiančiaisiais	prigersiančiąja	prigersiančiosiomis	-	-
viet.	prigersiančiajame	prigersiančiuosiuose	prigersiančiojoje	prigersiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prigersiantis, mot. g. prigersianti.
• Skiemenys: pri-ger-sian-čiuo-ju

prigersiančiuoju

1. tas, kuris prigers

Etimologija

<= prigerti, prigeria, prigėrė <= pri- + gerti, geria, gėrė

---