prikilsiančiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prikilsiančiais (būs. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prikilsiantis, mot. g. prikilsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prikilsiąs, prikilsiantis	prikilsią, prikilsiantys	prikilsianti	prikilsiančios	-	prikilsią
kilm.	prikilsiančio	prikilsiančių	prikilsiančios	prikilsiančių	-	-
naud.	prikilsiančiam	prikilsiantiems, prikilsiantiem	prikilsiančiai	prikilsiančioms, prikilsiančiom	-	-
gal.	prikilsiantį	prikilsiančius	prikilsiančią	prikilsiančias	-	-
įnag.	prikilsiančiu	prikilsiančiais	prikilsiančia	prikilsiančiomis	-	-
viet.	prikilsiančiame, prikilsiančiam	prikilsiančiuose, prikilsiančiuos	prikilsiančioje, prikilsiančioj	prikilsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prikilsiantysis	prikilsiantieji	prikilsiančioji	prikilsiančiosios	-	-
kilm.	prikilsiančiojo	prikilsiančiųjų	prikilsiančiosios	prikilsiančiųjų	-	-
naud.	prikilsiančiajam	prikilsiantiesiems	prikilsiančiajai	prikilsiančiosioms	-	-
gal.	prikilsiantįjį	prikilsiančiuosius	prikilsiančiąją	prikilsiančiąsias	-	-
įnag.	prikilsiančiuoju	prikilsiančiaisiais	prikilsiančiąja	prikilsiančiosiomis	-	-
viet.	prikilsiančiajame	prikilsiančiuosiuose	prikilsiančiojoje	prikilsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prikilsiantis, mot. g. prikilsianti.
• Skiemenys: pri-kil-sian-čiais

prikilsiančiais

1. tas, kuris prikils

Etimologija

<= prikilti, prikyla, prikilo <= pri- + kilti, kyla, kilo

---