priklausę

Taip pat žr.: priklausė

 Lietuvių kalba

Dalyvis

priklausę (dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. priklausęs, mot. g. priklausiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priklausęs	priklausę	priklausiusi, priklausius	priklausiusios	-	priklausę
kilm.	priklausiusio	priklausiusių	priklausiusios	priklausiusių	-	-
naud.	priklausiusiam	priklausiusiems	priklausiusiai	priklausiusioms	-	-
gal.	priklausiusį	priklausiusius	priklausiusią	priklausiusias	-	-
įnag.	priklausiusiu	priklausiusiais	priklausiusia	priklausiusiomis	-	-
viet.	priklausiusiame	priklausiusiuose	priklausiusioje	priklausiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priklausiusysis	priklausiusieji	priklausiusioji	priklausiusiosios	-	-
kilm.	priklausiusiojo	priklausiusiųjų	priklausiusiosios	priklausiusiųjų	-	-
naud.	priklausiusiajam	priklausiusiesiems	priklausiusiajai	priklausiusiosioms	-	-
gal.	priklausiusįjį	priklausiusiuosius	priklausiusiąją	priklausiusiąsias	-	-
įnag.	priklausiusiuoju	priklausiusiaisiais	priklausiusiąja	priklausiusiosiomis	-	-
viet.	priklausiusiajame	priklausiusiuosiuose	priklausiusiojoje	priklausiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. priklausęs, mot. g. priklausiusi.

priklausę

1. tas, kuris priklausė

Etimologija

<= priklausyti, priklauso, priklausė

---