priklausyti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

priklausyti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: priklausyti, priklauso, priklausė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	priklausau	priklausiau	priklausydavau	priklausysiu
tu	priklausai	priklausei	priklausydavai	priklausysi
jis, ji	priklauso	priklausė	priklausydavo	priklausys
mes	priklausome, priklausom	priklausėme, priklausėm	priklausydavome, priklausydavom	priklausysime, priklausysim
jūs	priklausote, priklausot	priklausėte, priklausėt	priklausydavote, priklausydavot	priklausysite, priklausysit
jie, jos	priklauso	priklausė	priklausydavo	priklausys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	priklausyčiau		priklausytumėme, priklausytumėm, priklausytume
2 asm.	priklausytumei, priklausytum		priklausytumėte, priklausytumėt
3 asm.	priklausytų		priklausytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		priklausykime, priklausykim
2 asm.	priklausyki, priklausyk		priklausykite, priklausykit
3 asm.	tepriklauso, tepriklausai		tepriklauso, tepriklausai

• žr. pagr. f. priklausyti, priklauso, priklausė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: priklausąs, priklausantis, priklausanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: priklausęs, priklausiusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: priklausydavęs, priklausydavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: priklausysiąs, priklausysiantis, priklausysianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: priklausomas, priklausoma.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: priklausytas, priklausyta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: priklausysimas, priklausysima.
• taip pat žr. reik. dlv.: priklausytinas, priklausytina.
• taip pat žr. pdlv.: priklausant, priklausius, priklausydavus, priklausysiant.
• taip pat žr. psdlv.: priklausydamas, priklausydama.
• taip pat žr. bdn.: priklausyte, priklausytinai.
• Skiemenys: pri-klau-sy-ti

priklausyti

1. būti nuosavybe, priderėti
   • Tas namas mums priklauso.
2. sietis priežasties ir pasekmės santykiu; pareiti
   • Visa tai ne nuo mūsų priklauso.
3. būti valdžioje
   • Šiaurės Airija priklauso Jungtinei Karalystei.
4. būti nariu
   • Jis priklauso profsąjungoms.

Etimologija

pri- + klausyti, klauso, klausė

Sinonimai

    priklausyti: bendrai

pareiti (lt)

priderėti (lt)

Antonimai

    priklausyti: bendrai

nepriklausyti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    priklausyti: Išvestiniai žodžiai

nepriklausyti (lt) priklausymas (lt)

prisiklausyti (lt)

Vertimai

  priklausyti: bendrai

Anglų kalba: bank (en) (on), count (en) (on), belong (en) (to), depend (en)

---

Dalyvis

priklausyti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. priklausytas, mot. g. priklausyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priklausytas	priklausyti	priklausyta	priklausytos	priklausyta	-
kilm.	priklausyto	priklausytų	priklausytos	priklausytų	-	-
naud.	priklausytam	priklausytiems	priklausytai	priklausytoms	-	-
gal.	priklausytą	priklausytus	priklausytą	priklausytas	-	-
įnag.	priklausytu	priklausytais	priklausyta	priklausytomis	-	-
viet.	priklausytame	priklausytuose	priklausytoje	priklausytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priklausytasis	priklausytieji	priklausytoji	priklausytosios	-	-
kilm.	priklausytojo	priklausytųjų	priklausytosios	priklausytųjų	-	-
naud.	priklausytajam	priklausytiesiems	priklausytajai	priklausytosioms	-	-
gal.	priklausytąjį	priklausytuosius	priklausytąją	priklausytąsias	-	-
įnag.	priklausytuoju	priklausytaisiais	priklausytąja	priklausytosiomis	-	-
viet.	priklausytajame	priklausytuosiuose	priklausytojoje	priklausytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. priklausytas, mot. g. priklausyta.

priklausyti

1. tas, kurį priklausė

Etimologija

<= priklausyti, priklauso, priklausė

---