priklausyta
Taip pat žr.: priklausytą
Dalyvis
taisyti
priklausyta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)
- žr. pagr. f. vyr. g. priklausytas.
- Skiemenys: pri-klau-sy-ta
- ta, kurią priklausė
Etimologija
taisyti<= priklausyti, priklauso, priklausė