priklausytu

Taip pat žr.: priklausytų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

priklausytu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. priklausytas, mot. g. priklausyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priklausytas	priklausyti	priklausyta	priklausytos	priklausyta	-
kilm.	priklausyto	priklausytų	priklausytos	priklausytų	-	-
naud.	priklausytam	priklausytiems	priklausytai	priklausytoms	-	-
gal.	priklausytą	priklausytus	priklausytą	priklausytas	-	-
įnag.	priklausytu	priklausytais	priklausyta	priklausytomis	-	-
viet.	priklausytame	priklausytuose	priklausytoje	priklausytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priklausytasis	priklausytieji	priklausytoji	priklausytosios	-	-
kilm.	priklausytojo	priklausytųjų	priklausytosios	priklausytųjų	-	-
naud.	priklausytajam	priklausytiesiems	priklausytajai	priklausytosioms	-	-
gal.	priklausytąjį	priklausytuosius	priklausytąją	priklausytąsias	-	-
įnag.	priklausytuoju	priklausytaisiais	priklausytąja	priklausytosiomis	-	-
viet.	priklausytajame	priklausytuosiuose	priklausytojoje	priklausytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. priklausytas, mot. g. priklausyta.

priklausytu

1. tas, kurį priklausė

Etimologija

<= priklausyti, priklauso, priklausė

---