priklausančiu

Taip pat žr.: priklausančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

priklausančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. priklausantis, mot. g. priklausanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priklausąs, priklausantis	priklausą, priklausantys	priklausanti	priklausančios	-	priklausą
kilm.	priklausančio	priklausančių	priklausančios	priklausančių	-	-
naud.	priklausančiam	priklausantiems, priklausantiem	priklausančiai	priklausančioms, priklausančiom	-	-
gal.	priklausantį	priklausančius	priklausančią	priklausančias	-	-
įnag.	priklausančiu	priklausančiais	priklausančia	priklausančiomis	-	-
viet.	priklausančiame, priklausančiam	priklausančiuose, priklausančiuos	priklausančioje, priklausančioj	priklausančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priklausantysis	priklausantieji	priklausančioji	priklausančiosios	-	-
kilm.	priklausančiojo	priklausančiųjų	priklausančiosios	priklausančiųjų	-	-
naud.	priklausančiajam	priklausantiesiems	priklausančiajai	priklausančiosioms	-	-
gal.	priklausantįjį	priklausančiuosius	priklausančiąją	priklausančiąsias	-	-
įnag.	priklausančiuoju	priklausančiaisiais	priklausančiąja	priklausančiosiomis	-	-
viet.	priklausančiajame	priklausančiuosiuose	priklausančiojoje	priklausančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. priklausantis, mot. g. priklausanti.

priklausančiu

1. tas, kuris priklauso

Etimologija

<= priklausyti, priklauso, priklausė

---