skolintojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

skolintojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. skolintas, mot. g. skolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	skolintas	skolinti	skolinta	skolintos	skolinta	-
kilm.	skolinto	skolintų	skolintos	skolintų	-	-
naud.	skolintam	skolintiems	skolintai	skolintoms	-	-
gal.	skolintą	skolintus	skolintą	skolintas	-	-
įnag.	skolintu	skolintais	skolinta	skolintomis	-	-
viet.	skolintame	skolintuose	skolintoje	skolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	skolintasis	skolintieji	skolintoji	skolintosios	-	-
kilm.	skolintojo	skolintųjų	skolintosios	skolintųjų	-	-
naud.	skolintajam	skolintiesiems	skolintajai	skolintosioms	-	-
gal.	skolintąjį	skolintuosius	skolintąją	skolintąsias	-	-
įnag.	skolintuoju	skolintaisiais	skolintąja	skolintosiomis	-	-
viet.	skolintajame	skolintuosiuose	skolintojoje	skolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. skolintas, mot. g. skolinta.
• Skiemenys: sko-lin-to-jo

skolintojo

1. tas, kurį skolino

Etimologija

<= skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

skolintojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: skolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	skolintojas	skolintojai
kilm.	skolintojo	skolintojų
naud.	skolintojui	skolintojams
gal.	skolintoją	skolintojus
įnag.	skolintoju	skolintojais
viet.	skolintojuje	skolintojuose
šauksm.	skolintojau	skolintojai

• Skiemenys: sko-lin-to-jo
• žr. pagr. f. skolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. skolintoja.

skolintojo

1. tas, kuris skolina

Etimologija

<= skolinti, skolina, skolino

---