Veiksmažodis; pagrindinės formos: skolinti, skolina, skolino
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
skolinu
|
skolinau
|
skolindavau
|
skolinsiu
|
tu
|
skolini
|
skolinai
|
skolindavai
|
skolinsi
|
jis, ji
|
skolina
|
skolino
|
skolindavo
|
skolins
|
mes
|
skoliname, skolinam
|
skolinome, skolinom
|
skolindavome, skolindavom
|
skolinsime, skolinsim
|
jūs
|
skolinate, skolinat
|
skolinote, skolinot
|
skolindavote, skolindavot
|
skolinsite, skolinsit
|
jie, jos
|
skolina
|
skolino
|
skolindavo
|
skolins
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
skolinčiau
|
skolintumėme, skolintumėm, skolintume
|
2 asm.
|
skolintumei, skolintum
|
skolintumėte, skolintumėt
|
3 asm.
|
skolintų
|
skolintų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
skolinkime, skolinkim
|
2 asm.
|
skolinki, skolink
|
skolinkite, skolinkit
|
3 asm.
|
teskolina, teskolinie
|
teskolina, teskolinie
|
skolintų
skolintų
- tas, kurį skolino
<= skolinti, skolina, skolino
skolintų (tarm.| ryt.)
<= skolinti, skolina, skolino