stjarna

Taip pat žr.: stjärna

 Islandų kalba

Daiktavardis

stjarna (mot. g.)

1. žvaigždė ^(lt) (šviesulys, atrodantis šviečiančiu tašku nakties danguje)

Etimologija

Iš Senovės skandinavų kalbos stjarna.

Išraiškos arba posakiai

    stjarna: Kilę žodžiai

sæstjarna (non)

---

 Senovės skandinavų kalba

Daiktavardis

stjarna (mot. g.)

1. žvaigždė ^(lt) (Astronomija)

Etimologija

Iš germanų prokalbės *stirnaz < Iš indoeuropiečių prokalbės *h₂stḗr.

---