sugėrovu

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

sugėrovu (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: sugėrovas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugėrovas	sugėrovai
kilm.	sugėrovo	sugėrovų
naud.	sugėrovui	sugėrovams
gal.	sugėrovą	sugėrovus
įnag.	sugėrovu	sugėrovais
viet.	sugėrove	sugėrovuose
šauksm.	sugėrove	sugėrovai

• Skiemenys: su-gė-ro-vu
• žr. pagr. f. sugėrovas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. sugėrovė.

sugėrovu

1. tas, kuris sugeria

Etimologija

<= sugerti, sugeria, sugėrė <= su- + gerti, geria, gėrė

---