sugirdėsimi

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sugirdėsimas, mot. g. sugirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
Įvardžiuotinės formos

Lietuvių kalba

sugirdėsimi (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sugirdėsimas, mot. g. sugirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugirdėsimas	sugirdėsimi	sugirdėsima	sugirdėsimos	sugirdėsima	-
kilm.	sugirdėsimo	sugirdėsimų	sugirdėsimos	sugirdėsimų	-	-
naud.	sugirdėsimam	sugirdėsimiems	sugirdėsimai	sugirdėsimoms	-	-
gal.	sugirdėsimą	sugirdėsimus	sugirdėsimą	sugirdėsimas	-	-
įnag.	sugirdėsimu	sugirdėsimais	sugirdėsima	sugirdėsimomis	-	-
viet.	sugirdėsimame	sugirdėsimuose	sugirdėsimoje	sugirdėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugirdėsimasis	sugirdėsimieji	sugirdėsimoji	sugirdėsimosios	-	-
kilm.	sugirdėsimojo	sugirdėsimųjų	sugirdėsimosios	sugirdėsimųjų	-	-
naud.	sugirdėsimajam	sugirdėsimiesiems	sugirdėsimajai	sugirdėsimosioms	-	-
gal.	sugirdėsimąjį	sugirdėsimuosius	sugirdėsimąją	sugirdėsimąsias	-	-
įnag.	sugirdėsimuoju	sugirdėsimaisiais	sugirdėsimąja	sugirdėsimosiomis	-	-
viet.	sugirdėsimajame	sugirdėsimuosiuose	sugirdėsimojoje	sugirdėsimosiose	-	-