sukilsimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sukilsimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sukilsimas, mot. g. sukilsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sukilsimas	sukilsimi	sukilsima	sukilsimos	sukilsima	-
kilm.	sukilsimo	sukilsimų	sukilsimos	sukilsimų	-	-
naud.	sukilsimam	sukilsimiems	sukilsimai	sukilsimoms	-	-
gal.	sukilsimą	sukilsimus	sukilsimą	sukilsimas	-	-
įnag.	sukilsimu	sukilsimais	sukilsima	sukilsimomis	-	-
viet.	sukilsimame	sukilsimuose	sukilsimoje	sukilsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sukilsimasis	sukilsimieji	sukilsimoji	sukilsimosios	-	-
kilm.	sukilsimojo	sukilsimųjų	sukilsimosios	sukilsimųjų	-	-
naud.	sukilsimajam	sukilsimiesiems	sukilsimajai	sukilsimosioms	-	-
gal.	sukilsimąjį	sukilsimuosius	sukilsimąją	sukilsimąsias	-	-
įnag.	sukilsimuoju	sukilsimaisiais	sukilsimąja	sukilsimosiomis	-	-
viet.	sukilsimajame	sukilsimuosiuose	sukilsimojoje	sukilsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sukilsimas, mot. g. sukilsima.
• Skiemenys: su-kil-si-muo-ju

sukilsimuoju

1. tas, kurį sukils

Etimologija

<= sukilti, sukyla, sukilo <= su- + kilti, kyla, kilo

---