sumąstomajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sumąstomajam (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sumąstomas, mot. g. sumąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumąstomas	sumąstomi	sumąstoma	sumąstomos	sumąstoma	-
kilm.	sumąstomo	sumąstomų	sumąstomos	sumąstomų	-	-
naud.	sumąstomam	sumąstomiems	sumąstomai	sumąstomoms	-	-
gal.	sumąstomą	sumąstomus	sumąstomą	sumąstomas	-	-
įnag.	sumąstomu	sumąstomais	sumąstoma	sumąstomomis	-	-
viet.	sumąstomame	sumąstomuose	sumąstomoje	sumąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumąstomasis	sumąstomieji	sumąstomoji	sumąstomosios	-	-
kilm.	sumąstomojo	sumąstomųjų	sumąstomosios	sumąstomųjų	-	-
naud.	sumąstomajam	sumąstomiesiems	sumąstomajai	sumąstomosioms	-	-
gal.	sumąstomąjį	sumąstomuosius	sumąstomąją	sumąstomąsias	-	-
įnag.	sumąstomuoju	sumąstomaisiais	sumąstomąja	sumąstomosiomis	-	-
viet.	sumąstomajame	sumąstomuosiuose	sumąstomojoje	sumąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sumąstomas, mot. g. sumąstoma.
• Skiemenys: su-mąs-to-ma-jam

sumąstomajam

1. tas, kurį sumąsto

Etimologija

<= sumąstyti, sumąsto, sumąstė <= su- + mąstyti, mąsto, mąstė

---