susidirbančiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susidirbančiais (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susidirbantis, mot. g. susidirbanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susidirbąs, susidirbantis	susidirbą, susidirbantys	susidirbanti	susidirbančios	-	susidirbą
kilm.	susidirbančio	susidirbančių	susidirbančios	susidirbančių	-	-
naud.	susidirbančiam	susidirbantiems, susidirbantiem	susidirbančiai	susidirbančioms, susidirbančiom	-	-
gal.	susidirbantį	susidirbančius	susidirbančią	susidirbančias	-	-
įnag.	susidirbančiu	susidirbančiais	susidirbančia	susidirbančiomis	-	-
viet.	susidirbančiame, susidirbančiam	susidirbančiuose, susidirbančiuos	susidirbančioje, susidirbančioj	susidirbančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susidirbantysis	susidirbantieji	susidirbančioji	susidirbančiosios	-	-
kilm.	susidirbančiojo	susidirbančiųjų	susidirbančiosios	susidirbančiųjų	-	-
naud.	susidirbančiajam	susidirbantiesiems	susidirbančiajai	susidirbančiosioms	-	-
gal.	susidirbantįjį	susidirbančiuosius	susidirbančiąją	susidirbančiąsias	-	-
įnag.	susidirbančiuoju	susidirbančiaisiais	susidirbančiąja	susidirbančiosiomis	-	-
viet.	susidirbančiajame	susidirbančiuosiuose	susidirbančiojoje	susidirbančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susidirbantis, mot. g. susidirbanti.
• Skiemenys: su-si-dir-ban-čiais

susidirbančiais

1. tas, kuris susidirba

Etimologija

<= susidirbti, susidirba, susidirbo <= su- + sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---