susimąstytojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

susimąstytojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susimąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimąstytojas	susimąstytojai
kilm.	susimąstytojo	susimąstytojų
naud.	susimąstytojui	susimąstytojams
gal.	susimąstytoją	susimąstytojus
įnag.	susimąstytoju	susimąstytojais
viet.	susimąstytojuje	susimąstytojuose
šauksm.	susimąstytojau	susimąstytojai

• Skiemenys: su-si-mąs-ty-to-jau
• žr. pagr. f. susimąstytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. susimąstytoja.

susimąstytojau

1. tas, kuris susimąsto

Etimologija

<= susimąstyti, susimąsto, susimąstė <= su- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---