susitikrintojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

susitikrintojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susitikrintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susitikrintojas	susitikrintojai
kilm.	susitikrintojo	susitikrintojų
naud.	susitikrintojui	susitikrintojams
gal.	susitikrintoją	susitikrintojus
įnag.	susitikrintoju	susitikrintojais
viet.	susitikrintojuje	susitikrintojuose
šauksm.	susitikrintojau	susitikrintojai

• Skiemenys: su-si-tik-rin-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. susitikrintoja.

susitikrintojas

1. tas, kuris susitikrina

Etimologija

<= susitikrinti, susitikrina, susitikrino <= su- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

Antonimai

    susitikrintojas: bendrai

nesusitikrintojas (lt)

Vertimai

  susitikrintojas: bendrai

---

Daiktavardis

susitikrintojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susitikrintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susitikrintoja	susitikrintojos
kilm.	susitikrintojos	susitikrintojų
naud.	susitikrintojai	susitikrintojoms
gal.	susitikrintoją	susitikrintojas
įnag.	susitikrintoja	susitikrintojomis
viet.	susitikrintojoje	susitikrintojose
šauksm.	susitikrintoja	susitikrintojos

• Skiemenys: su-si-tik-rin-to-jas
• žr. pagr. f. susitikrintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. susitikrintojas.

susitikrintojas

1. ta, kuri susitikrina

Etimologija

<= susitikrinti, susitikrina, susitikrino <= su- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---