susitikrintojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susitikrintojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susitikrintas, mot. g. susitikrinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susitikrintas	susitikrinti	susitikrinta	susitikrintos	susitikrinta	-
kilm.	susitikrinto	susitikrintų	susitikrintos	susitikrintų	-	-
naud.	susitikrintam	susitikrintiems	susitikrintai	susitikrintoms	-	-
gal.	susitikrintą	susitikrintus	susitikrintą	susitikrintas	-	-
įnag.	susitikrintu	susitikrintais	susitikrinta	susitikrintomis	-	-
viet.	susitikrintame	susitikrintuose	susitikrintoje	susitikrintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susitikrintasis	susitikrintieji	susitikrintoji	susitikrintosios	-	-
kilm.	susitikrintojo	susitikrintųjų	susitikrintosios	susitikrintųjų	-	-
naud.	susitikrintajam	susitikrintiesiems	susitikrintajai	susitikrintosioms	-	-
gal.	susitikrintąjį	susitikrintuosius	susitikrintąją	susitikrintąsias	-	-
įnag.	susitikrintuoju	susitikrintaisiais	susitikrintąja	susitikrintosiomis	-	-
viet.	susitikrintajame	susitikrintuosiuose	susitikrintojoje	susitikrintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susitikrintas, mot. g. susitikrinta.
• Skiemenys: su-si-tik-rin-to-jo

susitikrintojo

1. tas, kurį susitikrino

Etimologija

<= susitikrinti, susitikrina, susitikrino <= su- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---

Daiktavardis

susitikrintojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susitikrintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susitikrintojas	susitikrintojai
kilm.	susitikrintojo	susitikrintojų
naud.	susitikrintojui	susitikrintojams
gal.	susitikrintoją	susitikrintojus
įnag.	susitikrintoju	susitikrintojais
viet.	susitikrintojuje	susitikrintojuose
šauksm.	susitikrintojau	susitikrintojai

• Skiemenys: su-si-tik-rin-to-jo
• žr. pagr. f. susitikrintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. susitikrintoja.

susitikrintojo

1. tas, kuris susitikrina

Etimologija

<= susitikrinti, susitikrina, susitikrino <= su- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---