susivoksiantiem

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susivoksiantiem (būs. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susivoksiantis, mot. g. susivoksianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivoksiąs, susivoksiantis	susivoksią, susivoksiantys	susivoksianti	susivoksiančios	-	susivoksią
kilm.	susivoksiančio	susivoksiančių	susivoksiančios	susivoksiančių	-	-
naud.	susivoksiančiam	susivoksiantiems, susivoksiantiem	susivoksiančiai	susivoksiančioms, susivoksiančiom	-	-
gal.	susivoksiantį	susivoksiančius	susivoksiančią	susivoksiančias	-	-
įnag.	susivoksiančiu	susivoksiančiais	susivoksiančia	susivoksiančiomis	-	-
viet.	susivoksiančiame, susivoksiančiam	susivoksiančiuose, susivoksiančiuos	susivoksiančioje, susivoksiančioj	susivoksiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivoksiantysis	susivoksiantieji	susivoksiančioji	susivoksiančiosios	-	-
kilm.	susivoksiančiojo	susivoksiančiųjų	susivoksiančiosios	susivoksiančiųjų	-	-
naud.	susivoksiančiajam	susivoksiantiesiems	susivoksiančiajai	susivoksiančiosioms	-	-
gal.	susivoksiantįjį	susivoksiančiuosius	susivoksiančiąją	susivoksiančiąsias	-	-
įnag.	susivoksiančiuoju	susivoksiančiaisiais	susivoksiančiąja	susivoksiančiosiomis	-	-
viet.	susivoksiančiajame	susivoksiančiuosiuose	susivoksiančiojoje	susivoksiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susivoksiantis, mot. g. susivoksianti.
• Skiemenys: su-si-vok-sian-tiem

susivoksiantiem

1. tas, kuris susivoks

Etimologija

<= susivokti, susivokia, susivokė <= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---