susivoktinąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susivoktinąją (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susivoktinas, mot. g. susivoktina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivoktinas	susivoktini	susivoktina	susivoktinos	susivoktina	-
kilm.	susivoktino	susivoktinų	susivoktinos	susivoktinų	-	-
naud.	susivoktinam	susivoktiniems	susivoktinai	susivoktinoms	-	-
gal.	susivoktiną	susivoktinus	susivoktiną	susivoktinas	-	-
įnag.	susivoktinu	susivoktinais	susivoktina	susivoktinomis	-	-
viet.	susivoktiname	susivoktinuose	susivoktinoje	susivoktinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivoktinasis	susivoktinieji	susivoktinoji	susivoktinosios	-	-
kilm.	susivoktinojo	susivoktinųjų	susivoktinosios	susivoktinųjų	-	-
naud.	susivoktinajam	susivoktiniesiems	susivoktinajai	susivoktinosioms	-	-
gal.	susivoktinąjį	susivoktinuosius	susivoktinąją	susivoktinąsias	-	-
įnag.	susivoktinuoju	susivoktinaisiais	susivoktinąja	susivoktinosiomis	-	-
viet.	susivoktinajame	susivoktinuosiuose	susivoktinojoje	susivoktinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susivoktinas, mot. g. susivoktina.
• Skiemenys: su-si-vok-ti-ną-ją

susivoktinąją

1. ta, dėl kurios reikia susivokti

Etimologija

<= susivokti, susivokia, susivokė <= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---