suskaitę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suskaitę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suskaitęs, mot. g. suskaičiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suskaitęs	suskaitę	suskaičiusi, suskaičius	suskaičiusios	-	suskaitę
kilm.	suskaičiusio	suskaičiusių	suskaičiusios	suskaičiusių	-	-
naud.	suskaičiusiam	suskaičiusiems	suskaičiusiai	suskaičiusioms	-	-
gal.	suskaičiusį	suskaičiusius	suskaičiusią	suskaičiusias	-	-
įnag.	suskaičiusiu	suskaičiusiais	suskaičiusia	suskaičiusiomis	-	-
viet.	suskaičiusiame	suskaičiusiuose	suskaičiusioje	suskaičiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suskaičiusysis	suskaičiusieji	suskaičiusioji	suskaičiusiosios	-	-
kilm.	suskaičiusiojo	suskaičiusiųjų	suskaičiusiosios	suskaičiusiųjų	-	-
naud.	suskaičiusiajam	suskaičiusiesiems	suskaičiusiajai	suskaičiusiosioms	-	-
gal.	suskaičiusįjį	suskaičiusiuosius	suskaičiusiąją	suskaičiusiąsias	-	-
įnag.	suskaičiusiuoju	suskaičiusiaisiais	suskaičiusiąja	suskaičiusiosiomis	-	-
viet.	suskaičiusiajame	suskaičiusiuosiuose	suskaičiusiojoje	suskaičiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suskaitęs, mot. g. suskaičiusi.
• Skiemenys: su-skai-tę

suskaitę

1. tas, kuris suskaitė

Etimologija

<= suskaityti, suskaito, suskaitė <= su- + skaityti, skaito, skaitė

---