suvaišinamąja

Taip pat žr.: suvaišinamąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suvaišinamąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suvaišinamas, mot. g. suvaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvaišinamas	suvaišinami	suvaišinama	suvaišinamos	suvaišinama	-
kilm.	suvaišinamo	suvaišinamų	suvaišinamos	suvaišinamų	-	-
naud.	suvaišinamam	suvaišinamiems	suvaišinamai	suvaišinamoms	-	-
gal.	suvaišinamą	suvaišinamus	suvaišinamą	suvaišinamas	-	-
įnag.	suvaišinamu	suvaišinamais	suvaišinama	suvaišinamomis	-	-
viet.	suvaišinamame	suvaišinamuose	suvaišinamoje	suvaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvaišinamasis	suvaišinamieji	suvaišinamoji	suvaišinamosios	-	-
kilm.	suvaišinamojo	suvaišinamųjų	suvaišinamosios	suvaišinamųjų	-	-
naud.	suvaišinamajam	suvaišinamiesiems	suvaišinamajai	suvaišinamosioms	-	-
gal.	suvaišinamąjį	suvaišinamuosius	suvaišinamąją	suvaišinamąsias	-	-
įnag.	suvaišinamuoju	suvaišinamaisiais	suvaišinamąja	suvaišinamosiomis	-	-
viet.	suvaišinamajame	suvaišinamuosiuose	suvaišinamojoje	suvaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suvaišinamas, mot. g. suvaišinama.
• Skiemenys: su-vai-ši-na-mą-ja

suvaišinamąja

1. ta, kurią suvaišina

Etimologija

<= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---