suvaišinsiančiu

Taip pat žr.: suvaišinsiančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suvaišinsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suvaišinsiantis, mot. g. suvaišinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvaišinsiąs, suvaišinsiantis	suvaišinsią, suvaišinsiantys	suvaišinsianti	suvaišinsiančios	-	suvaišinsią
kilm.	suvaišinsiančio	suvaišinsiančių	suvaišinsiančios	suvaišinsiančių	-	-
naud.	suvaišinsiančiam	suvaišinsiantiems, suvaišinsiantiem	suvaišinsiančiai	suvaišinsiančioms, suvaišinsiančiom	-	-
gal.	suvaišinsiantį	suvaišinsiančius	suvaišinsiančią	suvaišinsiančias	-	-
įnag.	suvaišinsiančiu	suvaišinsiančiais	suvaišinsiančia	suvaišinsiančiomis	-	-
viet.	suvaišinsiančiame, suvaišinsiančiam	suvaišinsiančiuose, suvaišinsiančiuos	suvaišinsiančioje, suvaišinsiančioj	suvaišinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvaišinsiantysis	suvaišinsiantieji	suvaišinsiančioji	suvaišinsiančiosios	-	-
kilm.	suvaišinsiančiojo	suvaišinsiančiųjų	suvaišinsiančiosios	suvaišinsiančiųjų	-	-
naud.	suvaišinsiančiajam	suvaišinsiantiesiems	suvaišinsiančiajai	suvaišinsiančiosioms	-	-
gal.	suvaišinsiantįjį	suvaišinsiančiuosius	suvaišinsiančiąją	suvaišinsiančiąsias	-	-
įnag.	suvaišinsiančiuoju	suvaišinsiančiaisiais	suvaišinsiančiąja	suvaišinsiančiosiomis	-	-
viet.	suvaišinsiančiajame	suvaišinsiančiuosiuose	suvaišinsiančiojoje	suvaišinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suvaišinsiantis, mot. g. suvaišinsianti.
• Skiemenys: su-vai-šin-sian-čiu

suvaišinsiančiu

1. tas, kuris suvaišins

Etimologija

<= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---