suvaišinusiąją

Taip pat žr.: suvaišinusiąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suvaišinusiąją (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suvaišinęs, mot. g. suvaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvaišinęs	suvaišinę	suvaišinusi, suvaišinus	suvaišinusios	-	suvaišinę
kilm.	suvaišinusio	suvaišinusių	suvaišinusios	suvaišinusių	-	-
naud.	suvaišinusiam	suvaišinusiems	suvaišinusiai	suvaišinusioms	-	-
gal.	suvaišinusį	suvaišinusius	suvaišinusią	suvaišinusias	-	-
įnag.	suvaišinusiu	suvaišinusiais	suvaišinusia	suvaišinusiomis	-	-
viet.	suvaišinusiame	suvaišinusiuose	suvaišinusioje	suvaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvaišinusysis	suvaišinusieji	suvaišinusioji	suvaišinusiosios	-	-
kilm.	suvaišinusiojo	suvaišinusiųjų	suvaišinusiosios	suvaišinusiųjų	-	-
naud.	suvaišinusiajam	suvaišinusiesiems	suvaišinusiajai	suvaišinusiosioms	-	-
gal.	suvaišinusįjį	suvaišinusiuosius	suvaišinusiąją	suvaišinusiąsias	-	-
įnag.	suvaišinusiuoju	suvaišinusiaisiais	suvaišinusiąja	suvaišinusiosiomis	-	-
viet.	suvaišinusiajame	suvaišinusiuosiuose	suvaišinusiojoje	suvaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suvaišinęs, mot. g. suvaišinusi.
• Skiemenys: su-vai-ši-nu-sią-ją

suvaišinusiąją

1. tas, kuris suvaišino

Etimologija

<= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---