užginčijęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užginčijęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užginčijęs, mot. g. užginčijusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užginčijęs	užginčiję	užginčijusi, užginčijus	užginčijusios	-	užginčiję
kilm.	užginčijusio	užginčijusių	užginčijusios	užginčijusių	-	-
naud.	užginčijusiam	užginčijusiems	užginčijusiai	užginčijusioms	-	-
gal.	užginčijusį	užginčijusius	užginčijusią	užginčijusias	-	-
įnag.	užginčijusiu	užginčijusiais	užginčijusia	užginčijusiomis	-	-
viet.	užginčijusiame	užginčijusiuose	užginčijusioje	užginčijusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užginčijusysis	užginčijusieji	užginčijusioji	užginčijusiosios	-	-
kilm.	užginčijusiojo	užginčijusiųjų	užginčijusiosios	užginčijusiųjų	-	-
naud.	užginčijusiajam	užginčijusiesiems	užginčijusiajai	užginčijusiosioms	-	-
gal.	užginčijusįjį	užginčijusiuosius	užginčijusiąją	užginčijusiąsias	-	-
įnag.	užginčijusiuoju	užginčijusiaisiais	užginčijusiąja	užginčijusiosiomis	-	-
viet.	užginčijusiajame	užginčijusiuosiuose	užginčijusiojoje	užginčijusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. užginčijusi.
• Skiemenys: už-gin-či-jęs

užginčijęs

1. tas, kuris užginčijo

Etimologija

<= užginčyti, užginčija, užginčijo <= už- + ginčyti, ginčija, ginčijo

Antonimai

    užginčijęs: bendrai

neužginčijęs (lt)

Vertimai

  užginčijęs: bendrai

---