užginčyti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

užginčyti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: užginčyti, užginčija, užginčijo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	užginčiju	užginčijau	užginčydavau	užginčysiu
tu	užginčiji	užginčijai	užginčydavai	užginčysi
jis, ji	užginčija	užginčijo	užginčydavo	užginčys
mes	užginčijame, užginčijam	užginčijome, užginčijom	užginčydavome, užginčydavom	užginčysime, užginčysim
jūs	užginčijate, užginčijat	užginčijote, užginčijot	užginčydavote, užginčydavot	užginčysite, užginčysit
jie, jos	užginčija	užginčijo	užginčydavo	užginčys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	užginčyčiau		užginčytumėme, užginčytumėm, užginčytume
2 asm.	užginčytumei, užginčytum		užginčytumėte, užginčytumėt
3 asm.	užginčytų		užginčytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		užginčykime, užginčykim
2 asm.	užginčyki, užginčyk		užginčykite, užginčykit
3 asm.	teužginčija, teužginčijie		teužginčija, teužginčijie

• žr. pagr. f. užginčyti, užginčija, užginčijo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: užginčijąs, užginčijantis, užginčijanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: užginčijęs, užginčijusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: užginčydavęs, užginčydavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: užginčysiąs, užginčysiantis, užginčysianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: užginčijamas, užginčijama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: užginčytas, užginčyta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: užginčysimas, užginčysima.
• taip pat žr. reik. dlv.: užginčytinas, užginčytina.
• taip pat žr. pdlv.: užginčijant, užginčijus, užginčydavus, užginčysiant.
• taip pat žr. psdlv.: užginčydamas, užginčydama.
• taip pat žr. bdn.: užginčyte, užginčytinai.
• Skiemenys: už-gin-čy-ti

užginčyti

1. paneigti:
   • Vyriausybė užginčijo' girdus.

Etimologija

<= už- + ginčyti, ginčija, ginčijo

Sinonimai

    užginčyti: bendrai

paneigti (lt)

Antonimai

    užginčyti: bendrai

neužginčyti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    užginčyti: Išvestiniai žodžiai

neužginčyti (lt) (neig. )

užginčijimas (lt) (vyr. g.)

Išraiškos arba posakiai

    užginčyti: Išraiškos arba posakiai

paneigti (lt)

Vertimai

  užginčyti: bendrai

---

Dalyvis

užginčyti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užginčytas, mot. g. užginčyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užginčytas	užginčyti	užginčyta	užginčytos	užginčyta	-
kilm.	užginčyto	užginčytų	užginčytos	užginčytų	-	-
naud.	užginčytam	užginčytiems	užginčytai	užginčytoms	-	-
gal.	užginčytą	užginčytus	užginčytą	užginčytas	-	-
įnag.	užginčytu	užginčytais	užginčyta	užginčytomis	-	-
viet.	užginčytame	užginčytuose	užginčytoje	užginčytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užginčytasis	užginčytieji	užginčytoji	užginčytosios	-	-
kilm.	užginčytojo	užginčytųjų	užginčytosios	užginčytųjų	-	-
naud.	užginčytajam	užginčytiesiems	užginčytajai	užginčytosioms	-	-
gal.	užginčytąjį	užginčytuosius	užginčytąją	užginčytąsias	-	-
įnag.	užginčytuoju	užginčytaisiais	užginčytąja	užginčytosiomis	-	-
viet.	užginčytajame	užginčytuosiuose	užginčytojoje	užginčytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užginčytas, mot. g. užginčyta.
• Skiemenys: už-gin-čy-ti

užginčyti

1. tas, kurį užginčijo

Etimologija

<= užginčyti, užginčija, užginčijo <= už- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---