užgirdėsimą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užgirdėsimą (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užgirdėsimas, mot. g. užgirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užgirdėsimas	užgirdėsimi	užgirdėsima	užgirdėsimos	užgirdėsima	-
kilm.	užgirdėsimo	užgirdėsimų	užgirdėsimos	užgirdėsimų	-	-
naud.	užgirdėsimam	užgirdėsimiems	užgirdėsimai	užgirdėsimoms	-	-
gal.	užgirdėsimą	užgirdėsimus	užgirdėsimą	užgirdėsimas	-	-
įnag.	užgirdėsimu	užgirdėsimais	užgirdėsima	užgirdėsimomis	-	-
viet.	užgirdėsimame	užgirdėsimuose	užgirdėsimoje	užgirdėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užgirdėsimasis	užgirdėsimieji	užgirdėsimoji	užgirdėsimosios	-	-
kilm.	užgirdėsimojo	užgirdėsimųjų	užgirdėsimosios	užgirdėsimųjų	-	-
naud.	užgirdėsimajam	užgirdėsimiesiems	užgirdėsimajai	užgirdėsimosioms	-	-
gal.	užgirdėsimąjį	užgirdėsimuosius	užgirdėsimąją	užgirdėsimąsias	-	-
įnag.	užgirdėsimuoju	užgirdėsimaisiais	užgirdėsimąja	užgirdėsimosiomis	-	-
viet.	užgirdėsimajame	užgirdėsimuosiuose	užgirdėsimojoje	užgirdėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užgirdėsimas, mot. g. užgirdėsima.
• Skiemenys: už-gir-dė-si-mą

užgirdėsimą

1. ta, kurią užgirdės

Etimologija

<= užgirdėti, užgirdi, užgirdėjo <= už- + girdėti, girdi, girdėjo

---