užgirdėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

užgirdėti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: užgirdėti, užgirdi, užgirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	užgirdžiu	užgirdėjau	užgirdėdavau	užgirdėsiu
tu	užgirdi	užgirdėjai	užgirdėdavai	užgirdėsi
jis, ji	užgirdi	užgirdėjo	užgirdėdavo	užgirdės
mes	užgirdime, užgirdim	užgirdėjome, užgirdėjom	užgirdėdavome, užgirdėdavom	užgirdėsime, užgirdėsim
jūs	užgirdite, užgirdit	užgirdėjote, užgirdėjot	užgirdėdavote, užgirdėdavot	užgirdėsite, užgirdėsit
jie, jos	užgirdi	užgirdėjo	užgirdėdavo	užgirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	užgirdėčiau		užgirdėtumėme, užgirdėtumėm, užgirdėtume
2 asm.	užgirdėtumei, užgirdėtum		užgirdėtumėte, užgirdėtumėt
3 asm.	užgirdėtų		užgirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		užgirdėkime, užgirdėkim
2 asm.	užgirdėki, užgirdėk		užgirdėkite, užgirdėkit
3 asm.	teužgirdi, teužgirdie		teužgirdi, teužgirdie

• žr. pagr. f. užgirdėti, užgirdi, užgirdėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: užgirdįs, užgirdintis, užgirdinti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: užgirdėjęs, užgirdėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: užgirdėdavęs, užgirdėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: užgirdėsiąs, užgirdėsiantis, užgirdėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: užgirdimas, užgirdima.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: užgirdėtas, užgirdėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: užgirdėsimas, užgirdėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: užgirdėtinas, užgirdėtina.
• taip pat žr. pdlv.: užgirdint, užgirdėjus, užgirdėdavus, užgirdėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: užgirdėdamas, užgirdėdama.
• taip pat žr. bdn.: užgirdėte, užgirdėtinai.
• Skiemenys: už-gir-dė-ti

užgirdėti

1. galėti girdėti:
   • Savo motinėlės aš neužgirdžiu balselio.
2. išgirsti, sužinoti:
   • Dabar čia jo neužgirdėti – turbūt kur į pasaulio kraštą nusitrenkė.

Etimologija

<= už- + girdėti, girdi, girdėjo

Antonimai

    užgirdėti: bendrai

neužgirdėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    užgirdėti: Išvestiniai žodžiai

neužgirdėti (lt) (neig. )

užgirdėjimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  užgirdėti: bendrai

---

Dalyvis

užgirdėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užgirdėtas, mot. g. užgirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užgirdėtas	užgirdėti	užgirdėta	užgirdėtos	užgirdėta	-
kilm.	užgirdėto	užgirdėtų	užgirdėtos	užgirdėtų	-	-
naud.	užgirdėtam	užgirdėtiems	užgirdėtai	užgirdėtoms	-	-
gal.	užgirdėtą	užgirdėtus	užgirdėtą	užgirdėtas	-	-
įnag.	užgirdėtu	užgirdėtais	užgirdėta	užgirdėtomis	-	-
viet.	užgirdėtame	užgirdėtuose	užgirdėtoje	užgirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užgirdėtasis	užgirdėtieji	užgirdėtoji	užgirdėtosios	-	-
kilm.	užgirdėtojo	užgirdėtųjų	užgirdėtosios	užgirdėtųjų	-	-
naud.	užgirdėtajam	užgirdėtiesiems	užgirdėtajai	užgirdėtosioms	-	-
gal.	užgirdėtąjį	užgirdėtuosius	užgirdėtąją	užgirdėtąsias	-	-
įnag.	užgirdėtuoju	užgirdėtaisiais	užgirdėtąja	užgirdėtosiomis	-	-
viet.	užgirdėtajame	užgirdėtuosiuose	užgirdėtojoje	užgirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užgirdėtas, mot. g. užgirdėta.
• Skiemenys: už-gir-dė-ti

užgirdėti

1. tas, kurį užgirdėjo

Etimologija

<= užgirdėti, užgirdi, užgirdėjo <= už- + girdėti, girdi, girdėjo

---