| Veiksmažodis; pagrindinės formos: užgirdėti, užgirdi, užgirdėjo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
užgirdžiu
|
užgirdėjau
|
užgirdėdavau
|
užgirdėsiu
|
| tu
|
užgirdi
|
užgirdėjai
|
užgirdėdavai
|
užgirdėsi
|
| jis, ji
|
užgirdi
|
užgirdėjo
|
užgirdėdavo
|
užgirdės
|
| mes
|
užgirdime,
užgirdim
|
užgirdėjome,
užgirdėjom
|
užgirdėdavome,
užgirdėdavom
|
užgirdėsime,
užgirdėsim
|
| jūs
|
užgirdite,
užgirdit
|
užgirdėjote,
užgirdėjot
|
užgirdėdavote,
užgirdėdavot
|
užgirdėsite,
užgirdėsit
|
| jie, jos
|
užgirdi
|
užgirdėjo
|
užgirdėdavo
|
užgirdės
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
užgirdėčiau
|
užgirdėtumėme,
užgirdėtumėm,
užgirdėtume
|
| 2 asm.
|
užgirdėtumei,
užgirdėtum
|
užgirdėtumėte,
užgirdėtumėt
|
| 3 asm.
|
užgirdėtų
|
užgirdėtų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
užgirdėkime,
užgirdėkim
|
| 2 asm.
|
užgirdėki,
užgirdėk
|
užgirdėkite,
užgirdėkit
|
| 3 asm.
|
teužgirdi,
teužgirdie
|
teužgirdi,
teužgirdie
|
užgirdėtum
<= už- + girdėti, girdi, girdėjo
