užgirdimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užgirdimąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užgirdimas, mot. g. užgirdima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užgirdimas	užgirdimi	užgirdima	užgirdimos	užgirdima	-
kilm.	užgirdimo	užgirdimų	užgirdimos	užgirdimų	-	-
naud.	užgirdimam	užgirdimiems	užgirdimai	užgirdimoms	-	-
gal.	užgirdimą	užgirdimus	užgirdimą	užgirdimas	-	-
įnag.	užgirdimu	užgirdimais	užgirdima	užgirdimomis	-	-
viet.	užgirdimame	užgirdimuose	užgirdimoje	užgirdimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užgirdimasis	užgirdimieji	užgirdimoji	užgirdimosios	-	-
kilm.	užgirdimojo	užgirdimųjų	užgirdimosios	užgirdimųjų	-	-
naud.	užgirdimajam	užgirdimiesiems	užgirdimajai	užgirdimosioms	-	-
gal.	užgirdimąjį	užgirdimuosius	užgirdimąją	užgirdimąsias	-	-
įnag.	užgirdimuoju	užgirdimaisiais	užgirdimąja	užgirdimosiomis	-	-
viet.	užgirdimajame	užgirdimuosiuose	užgirdimojoje	užgirdimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užgirdimas, mot. g. užgirdima.
• Skiemenys: už-gir-di-mą-ja

užgirdimąja

1. ta, kurią užgirdi

Etimologija

<= užgirdėti, užgirdi, užgirdėjo <= už- + girdėti, girdi, girdėjo

---