užragintinojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užragintinojo (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užragintinas, mot. g. užragintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užragintinas	užragintini	užragintina	užragintinos	užragintina	-
kilm.	užragintino	užragintinų	užragintinos	užragintinų	-	-
naud.	užragintinam	užragintiniems	užragintinai	užragintinoms	-	-
gal.	užragintiną	užragintinus	užragintiną	užragintinas	-	-
įnag.	užragintinu	užragintinais	užragintina	užragintinomis	-	-
viet.	užragintiname	užragintinuose	užragintinoje	užragintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užragintinasis	užragintinieji	užragintinoji	užragintinosios	-	-
kilm.	užragintinojo	užragintinųjų	užragintinosios	užragintinųjų	-	-
naud.	užragintinajam	užragintiniesiems	užragintinajai	užragintinosioms	-	-
gal.	užragintinąjį	užragintinuosius	užragintinąją	užragintinąsias	-	-
įnag.	užragintinuoju	užragintinaisiais	užragintinąja	užragintinosiomis	-	-
viet.	užragintinajame	užragintinuosiuose	užragintinojoje	užragintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užragintinas, mot. g. užragintina.
• Skiemenys: už-ra-gin-ti-no-jo

užragintinojo

1. tas, dėl kurio reikia užraginti

Etimologija

<= užraginti, užragina, užragino <= už- + raginti, ragina, ragino

---