užraginusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užraginusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užraginęs, mot. g. užraginusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užraginęs	užraginę	užraginusi, užraginus	užraginusios	-	užraginę
kilm.	užraginusio	užraginusių	užraginusios	užraginusių	-	-
naud.	užraginusiam	užraginusiems	užraginusiai	užraginusioms	-	-
gal.	užraginusį	užraginusius	užraginusią	užraginusias	-	-
įnag.	užraginusiu	užraginusiais	užraginusia	užraginusiomis	-	-
viet.	užraginusiame	užraginusiuose	užraginusioje	užraginusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užraginusysis	užraginusieji	užraginusioji	užraginusiosios	-	-
kilm.	užraginusiojo	užraginusiųjų	užraginusiosios	užraginusiųjų	-	-
naud.	užraginusiajam	užraginusiesiems	užraginusiajai	užraginusiosioms	-	-
gal.	užraginusįjį	užraginusiuosius	užraginusiąją	užraginusiąsias	-	-
įnag.	užraginusiuoju	užraginusiaisiais	užraginusiąja	užraginusiosiomis	-	-
viet.	užraginusiajame	užraginusiuosiuose	užraginusiojoje	užraginusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užraginęs, mot. g. užraginusi.
• Skiemenys: už-ra-gi-nu-siu

užraginusiu

1. tas, kuris užragino

Etimologija

<= užraginti, užragina, užragino <= už- + raginti, ragina, ragino

---