užsigertu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užsigertu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užsigertas, mot. g. užsigerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsigertas	užsigerti	užsigerta	užsigertos	užsigerta	-
kilm.	užsigerto	užsigertų	užsigertos	užsigertų	-	-
naud.	užsigertam	užsigertiems	užsigertai	užsigertoms	-	-
gal.	užsigertą	užsigertus	užsigertą	užsigertas	-	-
įnag.	užsigertu	užsigertais	užsigerta	užsigertomis	-	-
viet.	užsigertame	užsigertuose	užsigertoje	užsigertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsigertasis	užsigertieji	užsigertoji	užsigertosios	-	-
kilm.	užsigertojo	užsigertųjų	užsigertosios	užsigertųjų	-	-
naud.	užsigertajam	užsigertiesiems	užsigertajai	užsigertosioms	-	-
gal.	užsigertąjį	užsigertuosius	užsigertąją	užsigertąsias	-	-
įnag.	užsigertuoju	užsigertaisiais	užsigertąja	užsigertosiomis	-	-
viet.	užsigertajame	užsigertuosiuose	užsigertojoje	užsigertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užsigertas, mot. g. užsigerta.
• Skiemenys: už-si-ger-tu

užsigertu

1. tas, kurį užsigėrė

Etimologija

<= užsigerti, užsigeria, užsigėrė <= už- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---