užvoktinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užvoktinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užvoktinas, mot. g. užvoktina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvoktinas	užvoktini	užvoktina	užvoktinos	užvoktina	-
kilm.	užvoktino	užvoktinų	užvoktinos	užvoktinų	-	-
naud.	užvoktinam	užvoktiniems	užvoktinai	užvoktinoms	-	-
gal.	užvoktiną	užvoktinus	užvoktiną	užvoktinas	-	-
įnag.	užvoktinu	užvoktinais	užvoktina	užvoktinomis	-	-
viet.	užvoktiname	užvoktinuose	užvoktinoje	užvoktinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvoktinasis	užvoktinieji	užvoktinoji	užvoktinosios	-	-
kilm.	užvoktinojo	užvoktinųjų	užvoktinosios	užvoktinųjų	-	-
naud.	užvoktinajam	užvoktiniesiems	užvoktinajai	užvoktinosioms	-	-
gal.	užvoktinąjį	užvoktinuosius	užvoktinąją	užvoktinąsias	-	-
įnag.	užvoktinuoju	užvoktinaisiais	užvoktinąja	užvoktinosiomis	-	-
viet.	užvoktinajame	užvoktinuosiuose	užvoktinojoje	užvoktinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užvoktinas, mot. g. užvoktina.
• Skiemenys: už-vok-ti-nuo-ju

užvoktinuoju

1. tas, dėl kurio reikia užvokti

Etimologija

<= užvokti, užvokia, užvokė <= už- + vokti, vokia, vokė

---