| Veiksmažodis; pagrindinės formos: ėsti, ėda, ėdė
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
ėdžiu
|
ėdžiau,
ėdiau
|
ėdsdavau
|
ėdsiu
|
| tu
|
ėdi
|
ėdei
|
ėdsdavai
|
ėdsi
|
| jis, ji
|
ėdžia
|
ėdė
|
ėdsdavo
|
ėds
|
| mes
|
ėdžiame,
ėdžiam
|
ėdėme,
ėdėm
|
ėdsdavome,
ėdsdavom
|
ėdsime,
ėdsim
|
| jūs
|
ėdžiate,
ėdžiat
|
ėdėte,
ėdėt
|
ėdsdavote,
ėdsdavot
|
ėdsite,
ėdsit
|
| jie, jos
|
ėdžia
|
ėdė
|
ėdsdavo
|
ėds
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
ėdsčiau
|
ėdstumėme,
ėdstumėm,
ėdstume
|
| 2 asm.
|
ėdstumei,
ėdstum
|
ėdstumėte,
ėdstumėt
|
| 3 asm.
|
ėdstų
|
ėdstų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
ėdskime,
ėdskim
|
| 2 asm.
|
ėdski,
ėdsk
|
ėdskite,
ėdskit
|
| 3 asm.
|
teėdžia,
teėdie
|
teėdžia,
teėdie
|
ėsti
- valgyti (gyvūnai)
- valgyti kaip gyvūnui (žmonės)
Iš baltų-slavų prokalbės žodžio *ḗd-tej (su baltų-slavų -dt- > -st disimiliacija), nuo indoeuropiečių prokalbės žodžio *h₁ed- („valgyti“).
ėsti: vartoti (paprastai maistą), t.y. dėti į burną, kramtyti ir tai nuryti.
ėsti: gyvūnų maisto vartojimas
.svg){kind=small}
