| Veiksmažodis; pagrindinės formos: įnervinti, įnervina, įnervino
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
įnervinu
|
įnervinau
|
įnervindavau
|
įnervinsiu
|
| tu
|
įnervini
|
įnervinai
|
įnervindavai
|
įnervinsi
|
| jis, ji
|
įnervina
|
įnervino
|
įnervindavo
|
įnervins
|
| mes
|
įnerviname,
įnervinam
|
įnervinome,
įnervinom
|
įnervindavome,
įnervindavom
|
įnervinsime,
įnervinsim
|
| jūs
|
įnervinate,
įnervinat
|
įnervinote,
įnervinot
|
įnervindavote,
įnervindavot
|
įnervinsite,
įnervinsit
|
| jie, jos
|
įnervina
|
įnervino
|
įnervindavo
|
įnervins
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
įnervinčiau
|
įnervintumėme,
įnervintumėm,
įnervintume
|
| 2 asm.
|
įnervintumei,
įnervintum
|
įnervintumėte,
įnervintumėt
|
| 3 asm.
|
įnervintų
|
įnervintų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
įnervinkime,
įnervinkim
|
| 2 asm.
|
įnervinki,
įnervink
|
įnervinkite,
įnervinkit
|
| 3 asm.
|
teįnervina,
teįnervinie
|
teįnervina,
teįnervinie
|
įnervinate
<= į- + nervinti, nervina, nervino
