| Veiksmažodis; pagrindinės formos: įraginti, įragina, įragino
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
įraginu
|
įraginau
|
įragindavau
|
įraginsiu
|
| tu
|
įragini
|
įraginai
|
įragindavai
|
įraginsi
|
| jis, ji
|
įragina
|
įragino
|
įragindavo
|
įragins
|
| mes
|
įraginame,
įraginam
|
įraginome,
įraginom
|
įragindavome,
įragindavom
|
įraginsime,
įraginsim
|
| jūs
|
įraginate,
įraginat
|
įraginote,
įraginot
|
įragindavote,
įragindavot
|
įraginsite,
įraginsit
|
| jie, jos
|
įragina
|
įragino
|
įragindavo
|
įragins
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
įraginčiau
|
įragintumėme,
įragintumėm,
įragintume
|
| 2 asm.
|
įragintumei,
įragintum
|
įragintumėte,
įragintumėt
|
| 3 asm.
|
įragintų
|
įragintų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
įraginkime,
įraginkim
|
| 2 asm.
|
įraginki,
įragink
|
įraginkite,
įraginkit
|
| 3 asm.
|
teįragina,
teįraginie
|
teįragina,
teįraginie
|
įraginote
<= į- + raginti, ragina, ragino
