| Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsigalvoti, įsigalvoja, įsigalvojo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
įsigalvoju
|
įsigalvojau
|
įsigalvodavau
|
įsigalvosiu
|
| tu
|
įsigalvoji
|
įsigalvojai
|
įsigalvodavai
|
įsigalvosi
|
| jis, ji
|
įsigalvoja
|
įsigalvojo
|
įsigalvodavo
|
įsigalvos
|
| mes
|
įsigalvojame,
įsigalvojam
|
įsigalvojome,
įsigalvojom
|
įsigalvodavome,
įsigalvodavom
|
įsigalvosime,
įsigalvosim
|
| jūs
|
įsigalvojate,
įsigalvojat
|
įsigalvojote,
įsigalvojot
|
įsigalvodavote,
įsigalvodavot
|
įsigalvosite,
įsigalvosit
|
| jie, jos
|
įsigalvoja
|
įsigalvojo
|
įsigalvodavo
|
įsigalvos
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
įsigalvočiau
|
įsigalvotumėme,
įsigalvotumėm,
įsigalvotume
|
| 2 asm.
|
įsigalvotumei,
įsigalvotum
|
įsigalvotumėte,
įsigalvotumėt
|
| 3 asm.
|
įsigalvotų
|
įsigalvotų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
įsigalvokime,
įsigalvokim
|
| 2 asm.
|
įsigalvoki,
įsigalvok
|
įsigalvokite,
įsigalvokit
|
| 3 asm.
|
teįsigalvoja,
teįsigalvojie
|
teįsigalvoja,
teįsigalvojie
|
įsigalvodavome
<= į- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo
