įsigerdavusiąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsigerdavusiąją (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsigerdavęs, mot. g. įsigerdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigerdavęs	įsigerdavę	įsigerdavusi, įsigerdavus	įsigerdavusios	-	įsigerdavę
kilm.	įsigerdavusio	įsigerdavusių	įsigerdavusios	įsigerdavusių	-	-
naud.	įsigerdavusiam	įsigerdavusiems	įsigerdavusiai	įsigerdavusioms	-	-
gal.	įsigerdavusį	įsigerdavusius	įsigerdavusią	įsigerdavusias	-	-
įnag.	įsigerdavusiu	įsigerdavusiais	įsigerdavusia	įsigerdavusiomis	-	-
viet.	įsigerdavusiame	įsigerdavusiuose	įsigerdavusioje	įsigerdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigerdavusysis	įsigerdavusieji	įsigerdavusioji	įsigerdavusiosios	-	-
kilm.	įsigerdavusiojo	įsigerdavusiųjų	įsigerdavusiosios	įsigerdavusiųjų	-	-
naud.	įsigerdavusiajam	įsigerdavusiesiems	įsigerdavusiajai	įsigerdavusiosioms	-	-
gal.	įsigerdavusįjį	įsigerdavusiuosius	įsigerdavusiąją	įsigerdavusiąsias	-	-
įnag.	įsigerdavusiuoju	įsigerdavusiaisiais	įsigerdavusiąja	įsigerdavusiosiomis	-	-
viet.	įsigerdavusiajame	įsigerdavusiuosiuose	įsigerdavusiojoje	įsigerdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsigerdavęs, mot. g. įsigerdavusi.
• Skiemenys: į-si-ger-da-vu-sią-ją

įsigerdavusiąją

1. tas, kuris įsigerdavo

Etimologija

<= įsigerti, įsigeria, įsigėrė <= į- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---