įsigerti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsigerti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsigerti, įsigeria, įsigėrė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsigeriu	įsigėriau	įsigerdavau	įsigersiu
tu	įsigeri	įsigėrei	įsigerdavai	įsigersi
jis, ji	įsigeria	įsigėrė	įsigerdavo	įsigers
mes	įsigeriame, įsigeriam	įsigėrėme, įsigėrėm	įsigerdavome, įsigerdavom	įsigersime, įsigersim
jūs	įsigeriate, įsigeriat	įsigėrėte, įsigėrėt	įsigerdavote, įsigerdavot	įsigersite, įsigersit
jie, jos	įsigeria	įsigėrė	įsigerdavo	įsigers
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsigerčiau		įsigertumėme, įsigertumėm, įsigertume
2 asm.	įsigertumei, įsigertum		įsigertumėte, įsigertumėt
3 asm.	įsigertų		įsigertų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsigerkime, įsigerkim
2 asm.	įsigerki, įsigerk		įsigerkite, įsigerkit
3 asm.	teįsigeria, teįsigerie		teįsigeria, teįsigerie

• žr. pagr. f. įsigerti, įsigeria, įsigėrė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įsigeriąs, įsigeriantis, įsigerianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įsigėręs, įsigėrusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įsigerdavęs, įsigerdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įsigersiąs, įsigersiantis, įsigersianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įsigeriamas, įsigeriama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įsigertas, įsigerta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įsigersimas, įsigersima.
• taip pat žr. reik. dlv.: įsigertinas, įsigertina.
• taip pat žr. pdlv.: įsigeriant, įsigėrus, įsigerdavus, įsigersiant.
• taip pat žr. psdlv.: įsigerdamas, įsigerdama.
• taip pat žr. bdn.: įsigerte, įsigertinai.
• Skiemenys: į-si-ger-ti

įsigerti

1. lūpomis įtraukti (į burną):
   • Įsigė́ręs vandens, purkšk akysna.
2. galėti gerti:
   • Kava ataušo – įgeria.
3. pajėgti daug gerti (svaigiųjų gėrimų, dažnai be saiko):
   • Jis gali gerai įsigérti po to saiko nejaučia.
4. už gėrimą įsiskolinti:
   • Ar daug jau būsime įsigėrę, suskaitykim, gal nebeišsimokėsim.
5. kiek apsvaigti nuo gėrimo, įkaušti:
   • Nenorėk įsigerti savo nepridėjęs.
6. įsidegti:
   • Keliose vietose kibirkštys stengėsi įsigerti į įkaitusius šiaudus.
7. įsiurbti, įtraukti:
   • Sūdant šaltą mėsą, druska giliau įsigeria.

Etimologija

<= į- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

Antonimai

    įsigerti: bendrai

neįsigerti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    įsigerti: Išvestiniai žodžiai

nebeįsigerti (lt) (neig. sangrž.) neįsigerti (lt) (neig. sangrž.) įsigertų (lt) įsigėrikas (lt) (vyr. g.) įsigėrikė (lt) (mot. g.)

įsigėrimas (lt) (vyr. g.) įsigėrovas (lt) (vyr. g.) įsigėrovė (lt) (mot. g.) įsigėrėjas (lt) (vyr. g.) įsigėrėja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  įsigerti: lūpomis įtraukti (į burną)

  įsigerti: galėti gerti

  įsigerti: pajėgti daug gerti (svaigiųjų gėrimų, dažnai be saiko)

  įsigerti: už gėrimą įsiskolinti

  įsigerti: kiek apsvaigti nuo gėrimo, įkaušti

  įsigerti: įsidegti

  įsigerti: įsiurbti, įtraukti

Tolesni vertimai turi būti patikrinti ir įterpti pagal kategorijas į atitinkamą vertimų lentelę aukščiau. Jei atitinkamos lentelės nėra, ją sukurkite, nurodydami kategoriją, kuri paprastai sutampa su viena iš galimų žodžio reikšmių. Žr. {{trans-top}}.

  Vertimai, kuriuos reikia patikrinti ir sukategorizuoti

---

Dalyvis

įsigerti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsigertas, mot. g. įsigerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigertas	įsigerti	įsigerta	įsigertos	įsigerta	-
kilm.	įsigerto	įsigertų	įsigertos	įsigertų	-	-
naud.	įsigertam	įsigertiems	įsigertai	įsigertoms	-	-
gal.	įsigertą	įsigertus	įsigertą	įsigertas	-	-
įnag.	įsigertu	įsigertais	įsigerta	įsigertomis	-	-
viet.	įsigertame	įsigertuose	įsigertoje	įsigertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigertasis	įsigertieji	įsigertoji	įsigertosios	-	-
kilm.	įsigertojo	įsigertųjų	įsigertosios	įsigertųjų	-	-
naud.	įsigertajam	įsigertiesiems	įsigertajai	įsigertosioms	-	-
gal.	įsigertąjį	įsigertuosius	įsigertąją	įsigertąsias	-	-
įnag.	įsigertuoju	įsigertaisiais	įsigertąja	įsigertosiomis	-	-
viet.	įsigertajame	įsigertuosiuose	įsigertojoje	įsigertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsigertas, mot. g. įsigerta.
• Skiemenys: į-si-ger-ti

įsigerti

1. tas, kurį įsigėrė

Etimologija

<= įsigerti, įsigeria, įsigėrė <= į- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---