įsigeriančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsigeriančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsigeriantis, mot. g. įsigerianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigeriąs, įsigeriantis	įsigerią, įsigeriantys	įsigerianti	įsigeriančios	-	įsigerią
kilm.	įsigeriančio	įsigeriančių	įsigeriančios	įsigeriančių	-	-
naud.	įsigeriančiam	įsigeriantiems, įsigeriantiem	įsigeriančiai	įsigeriančioms, įsigeriančiom	-	-
gal.	įsigeriantį	įsigeriančius	įsigeriančią	įsigeriančias	-	-
įnag.	įsigeriančiu	įsigeriančiais	įsigeriančia	įsigeriančiomis	-	-
viet.	įsigeriančiame, įsigeriančiam	įsigeriančiuose, įsigeriančiuos	įsigeriančioje, įsigeriančioj	įsigeriančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigeriantysis	įsigeriantieji	įsigeriančioji	įsigeriančiosios	-	-
kilm.	įsigeriančiojo	įsigeriančiųjų	įsigeriančiosios	įsigeriančiųjų	-	-
naud.	įsigeriančiajam	įsigeriantiesiems	įsigeriančiajai	įsigeriančiosioms	-	-
gal.	įsigeriantįjį	įsigeriančiuosius	įsigeriančiąją	įsigeriančiąsias	-	-
įnag.	įsigeriančiuoju	įsigeriančiaisiais	įsigeriančiąja	įsigeriančiosiomis	-	-
viet.	įsigeriančiajame	įsigeriančiuosiuose	įsigeriančiojoje	įsigeriančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsigeriantis, mot. g. įsigerianti.
• Skiemenys: į-si-ge-rian-čiu

įsigeriančiu

1. tas, kuris įsigeria

Etimologija

<= įsigerti, įsigeria, įsigėrė <= į- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---